Claudio Naranjo “Gestalt therapy“

Šita labiau filosofinė, nei praktinė. pagrindinės teorinės sampratos ir kiti pagrindiniai geštalto atraminiai “drambliai“ aprašomi aiškinant itin holistiškai, susiejant visas gyvenimo sferas.

Ši knyga gali netikti skaityti pradedant domėtis geštaltu arba jei nemėgstate filosofijos. Man labiausisi įstrigo tai, kad tai dar vienas nors ir geštalto krypties atstovo, tačiau kitoks požiūris į terapiją.

Čia kelios patikusios citatos:

Pradedant bet koią praktiką ar terapiją, norint, kad ji būtų sėkminga žmoguss turi į tai eiti atviras, pastatyti save į pasidavimo poziciją, pasitikėti. (5 psl).

Orientavimasis į dabartį terapjoje, tai įgarsinta meditacija. Dar daugiau, tai meditacija perkelta į tarpasmeninį lygmenį.

naranjo

 

Reklama

Jerzy Pilsh “Mano pirmoji savižudybė“

Tai apsakymų rinkinys. Ne visi vienodai lengvai susiskaitė. Pilsh’ui būdingas toks niūrumas ir buvimas šalia įprastų moralinių vertybų, tartum stebėtojo vaidmenyje. Daugelis autoriaus veikėjų “užribio“ žmonės: savo mokinę įsimylėjęs mokytojas, jaunas savižudis, alkoholikai. man knyga pasirodė labai realistiška, nepersmelkta mano nemėgiamo perdėtai pozityvaus požiūrio “tu gali viską“, kartais net nihilistiška.

Apsakymuose daugiau aprašoma situacija, nesijaučia autoriaus vertinimo. O kai nėra vertinimo veikėjų istorijos išsirutulioja taip, kad pamatai jog ne visais atvejais yra vienareikšmis atsakymas, ar vertinimas “tai gerai, o tai blogai“.

Rekomenduočiau tiems, kam patinka būti stebėtoju.

pilsh

Philip Roth “Portnojaus skundas“

Pavadinimas gerai nusako knygos turinį. Labai kontraversiškai vertinamoje Roth’o knygoje aprašomas Portnojaus, žydų kilmės jaunuolio pasakojimas- skundas psichoterapeutui.

Knyga puikus pavyzdys to, kaip itin griežtos šeimos normos, bausmės bei nenuspėjamas tėvų elgesys gali įtakoti joje augantį žmogų. Knygoje labai vaizdžiai pavaizduoti sudėtingi procesai, kaip vaikui įskiepijamas nuolatinis kaltės jausmas, kaip žmogus supriešinamas su savo prigimtimi.

Knygos pagrindinis veikėjas – itin religingoje žydų šeimoje užaugęs ir sėkmingą karjerą padaręs jaunuolis. Kuris kenčia dėl tėvų  įskiepyto kaltės jausmo.

portnojus

“Įskaudinta meilė. Skyrybos: išgyventi ir kilti“

Knyga naudinga galvojantiems skirtis, išgyvenantiems skyrybas arba padedantiems tiems, kam sunku išgyventi šį didelį pokytį.

Knygoje  sudėti psichologų ir dvasininkų, teisininko tekstai apie skirtingus skyrybų aspektus: pyktį, vienatvę, baimę, kylančius klausimus kaip pranešti vaikams, kaip į skyrybas žiūri bažnyčia  ir daug kitų. Visi tekstai trumpi ir konkretūs, lengvai skaitomi. Nesiorientuojama į pernelyg didelį patarimų davimą. Man daugiau dvelkė ramybe ir palaikymu.

Labai naudinga pasirodė, kad po kiekvienos temos yra interviu, kuriame tai išgyvenęs žmogus dalijasi savo patyrimu. Skaitytojas gali lyginti su savim, ieškoti sau tinkamų būdų, man tai kūrė ir artimumą.

Nereikėtų iš knygos tikėtis gilių įžvalgų ar psichologinių teorijų. Joje autoriai bando paprasta kalba papasakoti ko galima tikėtis ir kaip išgyventi sunkumus skiriantis. Knyga skirta mažiau su psichologija susiduriantiems žmonėms, kuriems kyla klausimų kaip padėti sau ar artimajam.

iskaudinta-meile-1

Robin Norwood “Moterys, kurios myli per stipriai“

Superinė knyga. Apie nelaimingus santykius poroje. Ir apie tai, kad dažnai sunkumai, kuriuos išgyvename su savo partneriais yra sąlygoti mūsų gyvenimo istorijos. Kiekvienas iš santykių kažką gauname ir tikimės kažko iš kito. Dažnai tai lieką neįsisąmoninta. Tol, kol nesuprantame kokius poreikius tenkiname, tol iki galo negalime būti atviri santykiuose ir kartojame tas pačias klaidas.

Per stipriai mylinti moteris pripratusi, kad su ja būtų elgiamasi šiurkščiai, kad ji būtų nuolat atstumiama, todėl su žmonėmis, kurie elgiasi būtent taip, jai  tarsi patogiau.

Dažnai bandydami gauti tai, ko negavome vaikystėje įklimpstame į toksiškus, kartais net pavojingus santykius. Kartais gyvenimas toksiškoje šeimoje išmoko dėl kitų imti ignoruoti savo poreikius – tai tarsi prakeikimas atkartoti savo tėvų šeimos modelį.

Daugelis per stipriai mylinčių moterų vaikystėje išmoko atissakyti savo poreikių bandydamos patekinti kitų šeimos narių norus

Norint imti gyventti savo gyvenimą, svarbu pamatyti į kokius vaidmenis ir kada įkrentame: gelbėtojo, aukos ar skriaudėjo. Stebėdami save, įsisąmonindami  savo poreikius ir leisdami sau būti koiais esame galime kurti tikresnius ir saugesnius santykius.

moterys

Alexander Lowen “Depresija ir kūnas“

Knyga tarsi susideda iš trijų dalių. Pirmoje dalyje aprašomas depresijossusirgimas ir kaip tai pasireiškia kūne. Labai patiko trečias skyrius apie depresijos energijos dinamiką. Ten gan aiškiai išdėstyta pagrindinė autoriaus mintis ir požiūris.

Depresyvaus žmogaus atotrūkis nuo realybės yra aiškiausias požymis, kad jis prarado ryšį su savo kūnu. Jis nesuvokia savęs – protas susitelkia į nerealų vaizdinį, jis nejunta susikaustymo atsirandančio dėl įsitempusių raumenų, judrumas sumažėjęs, kvėpavimas suvaržytas.

Atkuriant ryšį su kūnų, didinant sąmoningumą savo pojūčiams ir jausmams galima įveikti depresiją.

Antra, mano išskirta, dalis apima sociologinį susvetimėjimo aspektą

kai žmogus vis labiau suvokė save, kaip unikaliąą būtybę,  atsikratė ryšių jį siejusių su bendruomene. Tai padaryti jam leido galia, kurios jis įgijo vis daugiau: galimybė vis daugiau judėti, bendrauti net su tais, su kuriais skiria dideli atstumai, valdyti paslaugas, įsigyti būtiniausių daiktų ir t.t. Nuo bendruomenės liekame tokie pat priklausomi , kaip ir pirmykščiai žmonės, tačiau tos priklausomybės nejaučiame.

N ir trečia dalis, kuri man nesusiskaitė Lowen’o bionergetinis požiūris.

Man labiausiai patikusi knygos mintis:

Slopinant jausmą formuojasi polinkis į depresiją, nes tai neleidžia pasikliauti savo jausmais, kaip elgsenos vedliu. Emocijos būna nepakankamai stiprios, kad urodytų aiškią kryptį, tai yra žmogus stokoja to, ko reikia būnant sąmoningai mąstančiu. Jis praranda pasitikėjimą savimi ir yra priverstas ieškoti patarimų išoriniame pasaulyje (64 psl.).

depresija ir kunas

Michail Šiškin “Laiškų knyga“

Pasiėmiau tikėdamasis patreniruoti jausmingumo raumenį. Perskaitęs pirmus puslapiuss supratau, kad gavau ne tai, ko tikėjausi. Tai ne jausminga ir graži meilės istorija. Tai knyga apie dviejų žmonių gyvenimą ir jų istorijas. Cukraus ir druskos į pasakojimą įdėta kaip tik tiek, kiek man patinka.

Istorija nėra nuspėjama, dažnai reikia pasistengti suprasti ryšius ir rašytojo minties šuolius, kuris labai dažnai remiasi impresija ir jausmu. Kai kurie dalykai nutylimi ir perteikiami kvapu, spalva ar kitu aprašomu pojūčiu. Daug kas paliekama tarp eilučių, daug kas lieka skaitytojo interpretavimui.

laisku knyga

Zigmas Stankus “Kaip tampama albinosais“

Zigmas rašo necenzūruota, grubia ir kapota kalba. Pati knyga, tai autobiografija. Istorija apie  tarnybą Afganistano kare, kai ten kariavo SSRS ir talibai. Knyga puikiai perteikia eilinio kareivio nuotaikas, karo beprasmybę, dedovščiną ir žiaurumus.

Man knyga buvo puikus pavyzdys kaip patiriama trauma. Tai iliustracija kaip žiautumas, įtampa ir patyčios paveikia žmogų. Kai kuriais momentais aprašomi kariai primena labiau robotus, o ne žmones, kurie tiesiog stengiasi patenkinti savo pagrindinius poreikius.

Labai įtraukė ir greitai “susiskaitė“.

albinosai

Dave Mann “Gestalt therapy. 100 key points and techniques“

Knyga man įsidėmėjo konkretumu. labai koncentruotai aprašytos pagrindinės geštalto terapijos sąvokos, filosofija ir konsultavimo procesas. Knygą rekomenduočiau tiems, kurie nori “susidėlioti taškus ant i“ arba pradedantiems domėtis geštaltu.

4170VswQx6L._SX324_BO1,204,203,200_

 

Paul Pearsall “Psichologai irgi klysta“

Gebėjimo abejoti ir kritinio mąstymo sužadinimui. Anti savipagalbos knyga.

Knygos nedaskaičiau iki galo. Kartais Persalio nuomonė man būdavo pernelyg kategoriška. O abejonės, kad ir pagrįstos, tačiau pernelyg išpūstos.

Tai knyga, kurios tikslas pažadinti kritinį mąstymą besinaudojantiems savipagalbos, asmeninio augimo ar kitų panašių judėjimų paslaugomis. Pastebėjau, kad ir Lietuvoje šis judėjimas prieš kelis metus buvo aukštumose.

Jei savipagalbos bėda būtų tik patuštėjusios piniginės, tai nieko tokio. Tačiau yra ne tik taip. Savipagalbos ir panašūs judėjimai remiasi mūsų visų noru turėti daug, greitai ir lengvai. Jei siūlo receptus, kaip užmegzti puikius santykius, kaip uždirbti daug pinigų. Tokia manipuliacija dažnai palaiko elgesį, dėl kurio atsirado problema. Nukreipia klientą nuo problemos sprendimo prie laikino apsiraminimo ir kuria priklausomybę nuo “pagalbos teikėjo“.

Dėka šios knygos atradau įdomią J.Kvedarausko paskaitą, kurią galite pažiūrėti čia.

O toliau keletas citatų iš knygos:

  • Kai stokijama savikritikos, galima lengvai paminti kito jausmus ir teises.
  • Kad ir kiek pasitikėsite savimi, vis tiek negalėsite nuveikti visko, ko norite.
  • Mes linkę galvoti, kad gyvenimas turėtų būti įdomesnis, negu yra. Mes ne juo džiaugiamės, o vertiname. Mes ne išprotėjome, o tiesiog apsileidome.psichologai-irgi-klysta